Gavus informaciją apie vienkiemyje gyvenantį senyvo amžiaus, vienišą žmogų, buvo nedelsiant nuspręsta vykti į vietą ir įvertinti situaciją. Atvykus paaiškėjo, kad padėtis – itin sudėtinga. Sodyba buvo visiškai užpustyta sniegu, o privažiavimas prie jos – neįmanomas. Vertinant aplinkybes ir senolio būklę, kartu dalyvavo ir Šiaulių socialinės paramos centro darbuotojos Beta ir Jurgita.
Pirmiausia teko ieškoti pagalbos, kas galėtų atverti kelią iki vienkiemio. Nuoširdžiai dėkojame Ginkūnų agrofirmai už greitą reagavimą ir Kęstučiui Breimeliui už profesionalų traktoriaus valdymą – vos per pusvalandį kelias iki sodybos buvo atlaisvintas.
Pribridus iki trobos, į lauką išėjo pats senolis – laimei, dar nesušalęs. Tačiau gyvenimo sąlygos pasirodė esančios labai prastos: nebuvo malkų, šiltų rūbų, šulinys užšalęs, krosnis rūksta taip, kad graužia akis, lovoje – tik ploni apklotai. Akivaizdu, kad žmogui skubiai reikalinga pagalba.
Nelaukiant buvo pradėta organizuoti parama. Alvydas Kundrotas pagelbėjo malkomis, Mindaugas Jankauskas su mini krautuvu nuvalė visą kiemą, kad pagalba galėtų privažiuoti iki pat durų. Seniūnijos darbuotojos atvežė iš savo namų surinktą šiltą aprangą, taip pat Neldos Šutaitės ir Almos Vrubliauskienės paaukotus drabužius – nuo kojinių iki striukių, šiltus apklotus bei kitas reikalingas buities priemones. Taip pat buvo pasirūpinta maistu.
Tikimės, kad suteikta pagalba leis senoliui saugiai išgyventi artimiausią laikotarpį, kol bus įjungtas socialinės pagalbos mechanizmas ir užtikrinta ilgalaikė parama.
Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems, nelikusiems abejingiems ir greitai sureagavusiems į pagalbos kvietimą. Tokios situacijos dar kartą parodo, kokia svarbi yra bendruomenės vienybė ir žmogiškas rūpestis vieni kitais.
