ŽUVININKŲ KAIMO PAVADINIMO KILMĖ
Tolimos praeities laikais, kai lietuviai grūmėsi su užkariautojais, Talšos ežero pakrantėje įsikūrė narsių ir vaišingų žemaičių grupelė. Per dienas traukė tinklus, įvairiais būdais gaudė žuveles ir jomis maitinosi. Atlikusias žuveles mainė į reikalingus daiktus. Žvejų sodybą praminė „žuvininkais“. Sodyba išaugo į didelį kaimą. Nuo žuvelių ir žvejų gavo vardą –Žuvininkai.
Apie šio kaimo legendas parašyta V.Purono knygoje „Brangus paukštis feniksas. D1“, kurią išleido Šiaulių universiteto leidykla 2007 metais. Apie tai galima pasiskaityti puslapiuose : 44-45, 100-103, 108, 117, 283, 288, 285.
Tekstas Onos Daukšaitės, kuri būdama Ginkūnų filialo vyr. bibliotekininkė apibendrino papasakotas legendas ir sudarė kaip kraštotyros darbą 2006 metais, kurio pavadinimas „Iš legendų kilę vardai“. 2007 metais darbas papildytas pasakojimais iš rašytinių šaltinių apie Žuvininkų kaimą.
Legendas pasakojo Stefanija Pumputienė 1980 metais. Solidaus amžiaus senutė gimusi ir augusi grafų Zubovų dvaro kumetyne. Linksmo būdo, mėgstanti bendrauti Stefanija noriai pasakojo , ką girdėjo bei matė savo vaikystės metais. Mokėsi ji dvaro įkurtoje pradinėje mokykloje, kai čia mokytojavo Jadvyga Juškytė. Iš mokytojos Stefanija ir išgirdo nuostabias legendas apie Ginkūnų bei aplinkinių kaimų pavadinimų kilmę.