Menu Close

Žeimiai

LEGENDA APIE PABAISĄ TALKŠĮ (ŽEIMIŲ KAIMO PAVADINIMO KILMĖ)

Gilioje senovėje dabartinis Šiaulių miestas buvęs nedidelė amatininkų gyvenvietė, įsikūrusi prie ežero ir pelkėtų vietų. Ežere veisėsi visokiausių žuvų. Žmonės magėdavo jų prisigaudyti. Tačiau ne visada galėdavo tai padaryti, ne visiems pavykdavo žuvelių pagauti. Mat, ežero vandenis ir turtą saugojo pabaisa. Jo galva buvo panaši į krokodilo nasrus, uodega į banginio uodegą, kūnas ilgas ir kuprotas. Šiltomis dienomis, išgirdęs žmonių balsus, pabaisa iškišdavo galvą iš vandens ir taukšėdavo dantimis „talkš-talkš“. Todėl buvo pramintas „Talkšiu“.

Kitoje ežero pusėje stūksojo kalva, ant jos stovėjo turtingo bajoro pilis. Turėjo bajoras gražią ir meilią dukrelę Salduvę. Jaunoji panelė mėgdavo vaikščioti ežero pakrantėmis, stebėti dirbančius žvejus, amatininkus. Pamatė ją pabaisa Talkšys ir panoro nusitempti į ežero dugną, pradėjo tykoti, sekti akimis. Per plauką Salduvė išvengė nelaimės. Ji nebegalėjo vaikštinėti pakrantėmis, džiaugtis gamta. O siaubūnas suįtūžėjo. Naktimis atšliauždavo prie pilies vartų ir kaukšėdavo ilgais dantimis.

Kartą į pilį atkeliavo burtininkė. Bajoras paprašė jos patarimo, kaip atsikratyti pabaisos. Žiniuonė paaiškino, kad reikia trijų narsių vyrų. Jie turi vienu smūgiu sutartinai nukirsti ir galvą, ir uodegą, ir kuprą. Tik tada siaubūnas mirs.

Ilgai bajoras ieškojo drąsuolių. Ir štai iš karo grįžo pilies kariai. Trys, drąsa ir gudrumu išgarsėję jaunuoliai Žeimys, Naisys ir Kairys nusprendė išgelbėti gražuolę Salduvę. Kai danguje suspindo mėnulio pilnatis, kariai pasislėpė ežero krūmuose ir ėmė laukti. Pabaisa išlindo iš vandens, apsižvalgė ir nušliaužė link pilies vartų. Iššoko iš krūmų Žeimys, Naisys ir Kairys, vienu smūgiu nukirto galvą, uodegą bei kuprą. Sudrebėjo gyvūnas ir nugaišo.

Apsidžiaugė pilies gyventojai, žvejai, kaimiečiai. Dabar ramiai galės dirbti, žvejoti. Labiausiai kariams dėkojo bajoras. Gelbėtojų buvo trys. Salduvė nenorėjo nė vieno įskaudinti, tad atsisakė už jų tekėti. Pilies šeimininkas dovanojo narsuoliams žemes su pastatais ir visokiais padargais. Jaunuoliai susirado tinkamas žmonas. Žeimys įsikūrė Žeimių kaime, Kairys – Kairiuose, Naisys –Naisiuose. Nuo drąsuolių vardų gimė šių kaimų pavadinimai, bajoro dukters vardas davė pavadinimą Salduvės kaimui, siaubūnas Talkšys – Talkšos ežero vardą.

Tekstas  Onos Daukšaitės, kuri būdama Ginkūnų filialo vyr. bibliotekininkė apibendrino papasakotas legendas ir  sudarė kaip kraštotyros darbą 2006 metais, kurio pavadinimas „Iš legendų kilę vardai“. 2007 metais darbas papildytas pasakojimais iš rašytinių šaltinių apie Žuvininkų kaimą.

Legendas pasakojo Stefanija Pumputienė 1980 metais. Solidaus amžiaus senutė gimusi ir augusi grafų Zubovų dvaro kumetyne. Linksmo būdo, mėgstanti bendrauti Stefanija noriai pasakojo , ką girdėjo bei matė savo vaikystės metais. Mokėsi ji dvaro įkurtoje pradinėje mokykloje, kai čia mokytojavo Jadvyga Juškytė. Iš mokytojos Stefanija ir išgirdo nuostabias legendas apie Ginkūnų bei aplinkinių kaimų pavadinimų kilmę.

 

 

Skip to content